| abstract
| - Isengrimas Faoiltiarna - elfas, Scoia'tael. Nedaug esama tokių, kurie žmonėms būtų įsipykę taip kaip jis. Legenda tapusio Scoia'tael vado vedamas Scoia'tael būrys prisidėjo prie maišto Thanedde. Būtent po to mūšio jį ėmė medžioti kur kas rimčiau. Už Faoiltiarnos galvą paskirtas didžiulis atlygis, tačiau ne veltui šis elfas tapo legenda. Aukštas, didelėmis, bedugnėmis akimis, rando subjaurotu veidu, įžambiai kertančiu kaktą, antakį, nosį ir skruostą, kuris stipriai išdarkė elfams būdingą grožį. Daugiau nei keturis metus kovojo su žmonėmis, trejus - vadovavo komando. Kovoje palaidojo kritusį brolį, keturis pusbrolius ir daugiau nei keturiasdešimt ginklo draugų. Žmonės jį gaudo ar mėgina nužudyti jau seniai, tad įprato žudyti visus pasalūnus be atodairos. Nilfgardo imperatorių laikė kovos sąjungininku, ką įrodė ne sykį jų tarnybas aprūpindamas žvalgybine informacija, padėdamas jų agentams ir rezidentams, likviduodamas jų nurodytus asmenis ir stodamas į kovą prie Brenos. Kartą išduotas, Faoiltiarna iš syk nepatikėjo, kai jo informatorius perspėjo, kad jam rezgama pasala. Nepatikėjo, kad atvykus susitikti akis į akį su Nilfgardo emisaru - sučiups. Bet iš prigimties būdamas atsargus į paskirtą vietą atvyko iš anksto ir ne vienas. Kokia didžiulė nuostaba ir nusivylimas (matyt eilinis) žmonėmis buvo, kai paaiškėjo, kad vietoj emisaro jo laukia šeši galvažudžiai, apsiginglavę žvejų tinklu, virvėmis ir skarda aptaisytu odiniu šalmu su smaigaliu viršugalvyje. Jie norėjo Faoiltiarną sugauti gyva ir sugrūstą iki ausų į tramdomuosius marškinius nugabenti kvosti į Verdeną, Nastorgo pilį. Tačiau ir vėl elfas pademonstravo, kad jo vardas ne veltui garsinamas, sugebėjo ne tik išsisukti, bet ir sugauti gyvą vadeivą (Janą Struikeną) ir jį patį iškvosti. Ponas Vatje de Rido įsakė sugauti Faoiltiarną, kad paklausinėtų apie Vilgeforcą, Rijencę ir Cahirą Mawr Dyffryną, Caellacho sūnų. Būtent Faoiltiarną jį, uždarytą karste, pasiuntė pas havkerius, kurie jį turėjo perduoti kitiems. Visgi siuntinys nepasiekė tikslo, tad buvo įsakyta Faoiltiarną sugauti. Blathe viduryje arba birželio pradžioje su Faoiltiarna susisiekė Enid an Gleanna, dar žinoma Frančeskos Findabair vardu. Jos nurodymu į Faoiltiarnos komando atvyko Rijencė, o jis pats buvo įtrauktas į sąmokslą, apgautas ir už tai ieškomas tų, su kuriais dirbo. Vos išėję į paviršių iš po Garstango pateko į patį pragarą, kur Faoiltiarna prarado daug savo žmonių. Vėliau Faoiltiarna tapo Vrihedo brigados pulkininku ir gavo pravardę Geležinis Vilkas. Sutriuškinus Niflgardą, karininkai buvo perduoti nordlingams kaip karo nusikaltėliai , tarp jų ir Faoiltiarna. Sugautas, bet nenubaustas sugebėjo pabėgti, rasti porą likimo draugų ir pasitraukti į Zerikaniją.
|
![[RDF Data]](/fct/images/sw-rdf-blue.png)